AUTOMOBILIAI

Automobiliai „Tatra-600″ su aptakios formos kėbulu geriausiomis padangomis michelin

Gamykla „Tatra“ gamino automobilius „Tatra-600″ su aptakios formos kėbulu geriausiomis padangomis michelin ir užpakalyje įmontuotu varikliu, kuris buvo aušinamas oru.

Gana greit atkurtai ir sutvirtėjusiai Čekoslovakijos automobilių pramonei sparčiau vystytis 1951— 1954 metais trukdė „šaltojo karo“ politika ir nerami tarptautinė padėtis.

Šio laikino sustingimo ledai suaižėjo 1955 metais. Pradedama masiškai gaminti naujus mažo litražo lengvuosius automobilius „Škoda-440″ (jie dar vadinami „Spartak“) su naujausiomis padangomis, kurios tuo metu buvo pačios moderniausios, jos atlaikydavo tūkstančius kilometrų. „Škoda-440″ — keturvietis patrauklios išvaizdos automobilis, turintis keturių cilindrų 40 AG variklį, kuris galingesnis už „Skodos-1101″, nes turėjo tobulesnį skirstomąjį mechanizmą ir naujo tipo karbiuratorių. Nuo 1957 metų gaminami modifikuoti šio modelio automobiliai „Škoda-445″ ir „Skoda-450″ su dar galingesniais varikliais. „Škoda-440″ modelio automobilių (įskaitant ir jo modifikacijas) iki 1959 metų pagaminta 85 792.

1959 metais automobilio „Škoda-440″ modelis labai modernizuojamas: sukuriama tobulesnė važiuoklė, pakeičiama priekinių ratų pakaba taip pat ratų ir padangų konstrukcijos išdėstymas buvo pritaikytas pagal to meto naujausias technologijas, sukonstruojama uždara variklio aušinimo sistema, įrengiamas patikimesnis vairas, pakeičiama kėbulo vidaus ir išorės apdaila. Modernizuoto automobilio bazinis modelis pavadinamas „Oktavija“, modelis su galingesniu 1201 tipo 45 AG varikliu — „Oktavija-super“, o rodsteris su dviejų karbiuratorių varikliu „Felicija“. Jie buvo gaminami iki 1964 metų. Ypač išpopuliarėjo automobiliai „Oktavija“ su universalo kėbulu. Juos ištisą dešimtmetį gamino „Škodos“ gamyklos filialas Kvasiny mieste.

Gamyklos filialas skirtos Škodos padangoms

Kitas šios gamyklos filialas Vrchlabi mieste gamino „Škodas“ 1200 ir 1201 su specialios paskirties kėbulais — pikapus, sanitarinius automobilius ir kt. Beje, modifikuoti šio modelio sanitariniai automobiliai „Škoda-1202″ 1962-1965 metais buvo eksploatuojami ir pas mus, kurie turėjo naujas padangas. Tie metai padangų srityje buvo itin palankūs, technologijos leido daug pasiekti naujų padangų versle.

1964 metais baigiama statyti nauja „Škodos“ lengvųjų automobilių gamykla Mlada Boleslave. Būdama didelio pajėgumo (po 120 tūkst. automobilių kasmet), turėdama moderniškiausią technologinę įrangą, naujoji gamykla tampa Čekoslovakijos automobilių gamybos centru.

Kadangi gamykla galėjo gaminti automobilius atitinkančius nūdienos techninius bei ekonominius reikalavimus, reikėjo sukurti naują „Škodos“ modelį patvarų, ekonomišką ir nebrangų lengvąjį automobilį, tinkantį važinėti įvairiomis klimatinėmis ir eksploatacinėmis sąlygomis. Toks buvo naujo modelio „Škoda-1000 MB“ automobilis, kurio pirmosios partijos pagaminamos 1964 metais. Jam buvo lemta paspartinti Čekoslovakijos automobilizaciją ir išgarsinti „Škodas“ visame pasaulyje.

„Škoda-1000 MB“ iš tikrųjų lengvas (sveria 825 kg) ir greitas automobilis, galintis važiuoti 120 km per val. Be to, jis talpus: gali vežti 4-5 žmones. Vandeniu aušinamas keturių cilindrų 988 cm3 tūrio 45 AG automobilio variklis įmontuotas mašinos užpakalyje.

Laikui bėgant, suprantama, kuriami patobulinti šio modelio variantai. Atsiranda „Škoda-1000 MBX“, „Škoda-1000 MBG“, „Škoda-1100 MB“… Per penkerius metus, t. y. 1964-1969 metais, pirmojo modelio Škodų pagaminama 419 540.

Taip pat galite pasiskaityti apie padangas: Drezdeno transporto (automobilių) muziejus įsikūręs Johanneume

Reklama

Šių dienų lengvieji automobillai fajetonas, kabrioletas, sedanas

Pats sudėtingiausias darbas laukdavo dažytoju­lakuotojų: jie karietos kėbulą išdailindavo kaip bran­genybių dėžutę. Ir ne vien dėl grožio. Dažai ir lakas turėjo apsaugoti medines ir metalines karietos dalis nuo lietaus, dulkių, sniego ir saulės. Iš pradžių ant kėbulo sienelių tepdavo keletą grunto ir glaisto sluo­ksnių, juo išlygindavo mažiausius įdubimus ir iški­limus. Po to dengdavo net 12-15 sluoksnių dažų ir lakų. Kiekvieną sIuoksnį ilgai po kelias dienas džio­vindavo, o išdžiūvus šlifucclavo ir poliruodavo iki veidrodinio blizgesio.

Iš dažytojų karietą perimdavo dailininkai ir dro­žėjai, kurie ant durelių išpiešdavo herbus, savinin­kų inicialus, o visą kėbulą papuošdavo įmantriais drožiniais, karnizais, pynėm (detalesnį karietų ir jū gamybos aprašymą skaitytojas ras Jurijaus Dolma­tovskio knygoje „Pažistami ir nepažįstami“).

Senovės miestuose atsirado ištisos gatvės ir ra­jonai, kuriuose dirbo ir gyveno meistrai karietinin­kai. Maskvoje iki šių dienų išliko se.nas gatvės pa­vadinimas „karietnyj riad“ nuo tų lailtū, kai joje buvo susitelkusios karietų dirbtuvės.

Šių dienų lengvieji automobillai fajetonas, kabrioletas, sedanas ir kt. — paveldėjo tų rūšių karietų pavadinimus. Tačiau ne vien tai brangių neseriji­nės gamybos automobihų kėbulai dabar gaminami panašiais principais kaip ir karietų, iš esmės pasi­keitė tik medžiagos ir gamybos technologija.

Visuomeninis sausumos transportas, pervežan­tis keleivius ir krovinius už tam tikrą atlyginimą, pradeda formuotis atsiradus pašto vežimams. 1500 m. apsukrus italas Franciskas Taksi (Francisco Ta­xi), gavęs privilegiją iš Austrijos, Ispanijos, Burgun­dijos ir Italijos valdovų pristatyti paštą, tapo tų kraš­tų pašto viršininku. F. Taksi įsteigtoji įmonė pradė­jo plėstis ir kituose kraštuose.

„Turnas ir Taksi“

Įmonei išaugus, pasidarė sunku kontroliuoti paš­to personalą. Atsirado savivahautojų, pašlijo draus­mė. Buvo nutarta kartu vežioti ir keleivius. Tačiau tam reikėjo papildomų lėšų diližanams įsigyti, paš­to stotyse poilsio kambariams irengti ir pan. Įmonė pasikvietė dalininku Turną (Thurn) ir pasivadino „Turnas ir Taksi“.

„Turnas ir Taksi“ pradėjo vežioti keleivius dili­žanais, sudarė savo paslaugų kainoraštį, kurį pava­dino „taksa“, „taksacija“. Keleivių vežiojimas, kaip ir buvo manyta, sudrausmino pašto tarnautojus.

Transportu naudojosi tų laikų valdžios ir mok­slo žmcnės, turtingi pirkliai, dvasininkai ir t. t. Drau­ge su kelioniniais diližanais pašto vežimai iki gele­žinkehų atsiradimo buvo svarbiausia visuomeninio transporto priemonė.

Transporto pradžia

Įdomi ir miesto visuomeninio transporto pradžia. 1650 metais Sen Marteno gatvėje paryžietis N. So­važas atidarė karietų nuomojimo kontorą. Kadangi savininkas gyveno šv. Fiakrijaus viešbutyje, nuomo­jamas karietas nutarė paženklinti atitinkama emble­rna; nuo tada visas samdomas karietas pradėta va­dinti fiakrais.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilis

taip pat informaciją redagavo: http://vezam123.lt/ – perkraustymo paslaugos Vilniuje