Geodezinių tarnybą organizacinės formos

1919 m. kovo mėnesio 2 dieną (15) V. Leninas pasirašė dekre­tą „Apie Aukštosios geodezinės valdybos ikūrimą“. Ši geodezinė valdyba, esanti TSRS Ministrų Tarybos sudėtyje, dabar vadinama „Vyriausiąja geodezijos ir kartografijos valdyba“. Šios organiza­cijos sudėtyje yra aerogeodezinės imonės, kartografijos fabrikai, geodezinės priežiūros inspekcijos, kartografijos ir geodezijos fon­das, specialūs mokslinio tyrimo institutai.

Aerogeodezinės įmonės atlieka valstybinius geodezinius darbus ir didelės apimties tyrinėjimus. Kartografijos fabrikai išlei­džia planus ir žemėlapius. Geodezinės priežiūros inspekcijos

žiūri, tikrina ir priima atskirų žinybų darbus. Kartografijos ir geodezijos fondas kaupia, saugo ir sistemina TSRS vykdomus valstybinės reikšmės geodezinius, topografinius bei kartografinius darbus. Mokslinio tyrimo institutai sprendžia naujai iškilusias problemas, tobulina darbo metodus ir instrumentus.

Specialius, nedidelės apimties topografinius ir geodezinius dar­bus dirba specializuotos atskirų žinybų geodezinės ir projektavi­mo organizacijos. Lietuvoje tokius darbus dirba Inžinerinių tyri­nėjimų institutas, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo insti­tutas, Respublikinis vandens ūkio institutas ir kt.

Miestuose prie vykdomųjų komitetų yra geodezinės-geologi­nės tarnybos. Svarbiausias jų uždavinys — organizuoti ir prižiū­rėti geodezinius bei geologinius darbus, kaupti matavirmi re­zultatus.

Prie statybos trestų, susivienijimų ir valdybų sudaromos at­skiros geodezinių darbų grupės.

Zinybiniai geodeziniai tyrinėjimo darbai dirbami pagal instruk­cijas, kurios derinamos Vyriausiojoje geodezijos ir kartografijos valdyboje.

ŽEMĖS FORMA IR GEODEZIJOJE NAUDOJAMOS KOORDINAČIU SISTEMOS

(1930 m. pripažintas tarptautiniu) ir tarybinio geodezininko F. Krasovskio pasiūlytas (1946 m. pripažintas valstybiniu).

Elipsoido parametrai — tai didysis pusašis a (2.1 pav.), ma­žasis pusašis b ir paplokštumas a, kuris išreiškiamas santykiu

b

CL= a

2.1 lentelėje pateikiami J. Hayfordo, F. Krasovskio ir Lietu­voje ilgą laiką naudoto F. Beselio elipsoidų parametrai.

2.1 lentelė

F. Beselis	6	377	397	6	356	076	1/299,2
J. Hayfordas	6	378	388	6	356	912	1/297,0
F. Krasovskis	6	378	245	6	356	863	1/298,3

 

Labai svarbu pasirink­tą elipsoidą taisyklingai orientuoti, t. y. patalpinti 90° taip, kad geoido ir elipsoi­do centrai, ekvatoriaus plokštumos, sukimosi ašys ir tūriai sutaptų, o elip­soido paviršius nuo geoi­do paviršiaus būtų nuto­lęs kuo mažiau. Jeigu

negalima orientuoti tokiu būdu, jis orientuoja­mas, atsižvelgiant tam tikrą teritoriją. Taip orien­tuotas elipsoidas vadina­mas referenciniu.

parametrai    Kad elipsoido forma būtų dar panašesnė j geoido

formą, kartais naudojamas ir ekvatoriuje supaplokštintas t r a šis elipsoidas.

Astronominės ir geodezinės koordinatės

Taško padėtis Zemės paviršiuje geriausiai apibūdinama a s t­r onominių ir g e o dezinių koordinačių sistemomis.

Atliekant astronominius stebėjimus dangaus skliaute, pagal  šviesulių padėtj randami kampai     ir    (2.2 pav.). Kampas  BCD=q), esantis tarp astronominio ekvatoriaus plokštumos ir svambalo linijos, einančios per duotąjį tašką, vadinamas a s t­r onomin e p 1 a tum a. Jis gali būti nuo 0 iki 90° tiek j šiau­rę, tiek j pietus. Kampas ACD=X, esantis tarp nulinio meridiano plokštumos ir plokštumos, einančios per duotojo taško astronominį meridianą ir svambalo liniją, vadinamas astronomine ilguma. Ntiliniu meridianu, kaip žinoma, laikomas meri­dianas, einantis per Grin­vičio (prie Londono) astro­nominė observatoriją. Astro­nominė ilguma gali būti nuo 0 iki 180° tiek j rytus, tiek j vakarus.

Pakeitus geoidą elipsoidu, vietoj astronominių koordi­načių naudojamos g e o d e­zinė s.

Geo de z in ė p 1 atuma— tai kampas tarp ekvatoriaus plokštumos ir referencinio elipsoido normalės (statmens j elip­soido paviršių), einančios per duotąjj tašką. Ji, kaip ir astrono­minė platuma, gali būti šiaurės arba pietų, nuo 0 iki 90°.

G e o d e z i n ė i 1 g u m a— kampas tarp nulinio meridiano plokštumos ir plokštumos, einančios per duotojo taško meridianą ir normalę. Nuo nulinio meridiano j rytus iki 180° bus r ytų i 1- guma, vakaruose—vakarų ilguma.

Kadangi svambalo linija, arba v e r t i k a 1 ė, nesutampa su pasirinkto elipsoido normale duotajame taške, taip pat astrono­minio ekvatoriaus plokštuma nesutampa su geodezinio ekvato­riaus plokštuma, tai ir astronominės koordinatės neatitinka geo­dezinių. Sie skirtumai gali siekti keletą kampo sekundžių.

Daugiau info galite rasti: Neklinojamas turtas ir kadastriniai matavimai