SKIEDINIO PARUOŠIMAS TINKUI

Visos sausos skiediniams ruošti medžiagos, taip pat ir kalkių tešla, matuojamos pagal tūrj ir seikėjamos indais, pavyzdžiui, kibirais, dėžėmis, o kartais ir krūvomis. Medžiagų tūrio san­tykiai skiediniuose paprastai nurodomi skaičiais; taigi, lygiomis dalimis sumaišytas kalkių ir smėlio skiedinys trumpai žymimas santykiu 1 : 1. Sudėtiniam kalkių cemento skiediniui 1 : 1 :4-9 paruošti reikia imti 1 tūrio dalį 1 t. d. cemento ir nuo 4 iki 9 t. d. smėlio. Vanduo paprastai nenurodomas. Jo pilama tiek, kiek reikia, kad skiedinys būtų tinkamo darbui tirštumo.

Kalkių skiedinio paruošimas

Paprastas kalkių skiedinys 1 : 2, 1 : 2,5 arba 1 : 3* daugiausia vartojamas visų rūšių sienoms bei luboms tinkuoti tiek viduje, tiek ir išorėje, išskyrus dalis, esančias nuolatinėje drėgmėje (rūsiai, pamatai, skalbyklos). Juo taip pat nepatariama tinkuoti ir betoninių paviršių.

Kalkių skiedinys paruošiamas labai paprastai: sijotas smėlis maišomas su skysta kalkių tešla, ir mišinys, reikalui esant, skiedžiamas vandeniu. Vanduo turi būti švarus, be kurių nors druskų ar dumblo priemaišų. Miestuose geriausia vartoti van­dentiekio vandenį.

Geras skiedinys, kaip ir kiekvienas kitas skiedinys, turi būti normaliai tirštas, riebus, plastiškas. Jis turi būti toks, kad jį galima būtų lengvai užkrėsti arba užtepti ant tinkuoja­mojo paviršiaus ir gerai išlyginti, kad jis prie tinkuojamojo paviršiaus gerai prikibtų ir išdžiūvęs sudarytū tvirtą, be nusė­dimų ir jtrūkimų tinko sluoksnį.

Skiediniai ir kalkės

Drėgmėje kietėjantieji (hidrauliniai) skiediniai. Be skiedinių, maišyti su hidraulinėmis kalkemis arba cementu, paminėtini skiediniai su paprastomis orinėmis kalkėmis ir kai kuriais hidrauliniais priedais: pucolanu, tufu, trepeliu, aukštakrosnių šlaku, maltų plyty arba molinių indų laužu. Šios medžiagos, nors pačios, sumaišytos su vandeniu, ir nesiriša, tačiau kalkėms jos teikia hidraulinių savybių. Hidroizoliaciniais ir hidrauliniais skiediniais reikia tinkuoti tuojau pat juos pagaminus.

šaltinis: KALKĖS IR JŲ RŪŠYS

Riebalų degintojai ir jų nauda

Nors tinkama mityba ir sportas yra geriausi būdai atsikratyti papildomų kilogramų, tam tikra dalis žmonių pasižymi nuolat kintančiu svoriu. Tai suteikia diskomfortą ir neleidžia būti tikriems, kad jų kūno formos išsilaikys ilgą laiką. Kad gautų papildomą pagalbą, leidžiančią veiksmingiau kovoti su antsvoriu, žmonės naudoja įvairius maisto papildus. Vieni populiariausių – riebalų degintojai, kurie gali užtikrinti ilgalaikį veikimą. Kokia jų nauda?

Riebalų degintojai – kas tai?

Riebalų degintojai – tai preparatai, kurių sudėtyje yra pagrindiniai riebalų deginimo komponentai: L-karnitinas, efedrinas, kofeinas ir pan. Dažniausiai šie papildai skirstomi į dvi grupes: termogenikus ir lipotropikus. Termogenikų veikimo paslaptis slypi kūno temperatūros padidėjime, kurio metu organizmas reikalauja papildomų kalorijų, gaunamų riebalų skilimo dėka. Lipotrenikai veikia kaip riebalų sintezės kepenyse slopintojai, didinantys riebalinių audinių skilimą iki riebalų rūgščių.

thermostim_hardcore-500x500

Greitesnė medžiagų apykaita

Riebalų degintojai turi savybę, kuri gerina medžiagų apykaitos darbą. Tai turi įtakos organizmo gebėjimui skaidyti kalorijas. Šis procesas padeda kaupti mažesnes maisto atsargas, kurios ir yra pagrindinė svorio augimo priežastis.

Ko reikia, kad jie taptų veiksmingi?

Jei manote, kad riebalų degintojai – tai stebuklingi maisto papildai, kuriuos geriant atsikratysite svorio, turėtumėte suprasti, kad vien jų nepakaks. Tai nepamainomas priedas, kurį reikia derinti su tinkama mityba ir sportu. Juk mūsų kūne nuolat vyksta įvairūs procesai, atsakingi už virškinimą, medžiagų pasisavinimą ir raumenų būseną. Kad visa tai veiktų jūsų kūno linijų naudai, reikalinga harmonija.

Kada riebalų degintojai žalingi?

Jei turite širdies ydų, skundžiatės aukštu kraujospūdžiu ar sergate diabetu – prieš pradedant vartoti tokio pobūdžio maisto papildus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Taip pat riebalų degintojai turėtų būti vartojami pirmoje dienos pusėje. Juos geriant vakare, gali pasireikšti miego sutrikimai. Visada laikykitės pakuotėje nurodytų dozių ir nepiktnaudžiaukite papildais. Patikėkite, didesnis kiekis tikrai nepagreitins riebalų deginimo. Anaiptol, tai gali jums pakenkti. Jei pastebėsite nervinių sutrikimų užuomazgas, jausite pykinimą, nuovargį, galvos skausmus – pasistenkite, kad riebalų degintojai kurį laiką nebūtų vartojami. Po mėnesio papildų vartojimo patariama daryti 1–2 savaičių pertraukas. Jei juos vartosite nuolat, galite pajusti priklausomybę, mažės produkto efektyvumas.

Kad arklių traukiamas vežimas ar karieta galėtų tapti savaeigiu

Kad arklių traukiamas vežimas ar karieta galė­tų tapti savaeigiu, t. y. važiuoti be niekieno pa­galbos, reikalingas variklis, kuris turėjo būti pati­kimas ir pakankamai galingas. Tokia mintis vis daž­niau ateina išradėjams galvą. Kaip tik tuo rnetu buvo išrasta garo mašina. Garas, tas pats garas, ku­ris padarė milžinišką perversmą pramonėje, kuris

ilgam užvaldė geležinkeli, paliko ryškų pėdsaką ir automobilio biografijoje. Tąi buvo sausumos kelių lokomotyvų epocha. įvairiose šalyse beveik tuo pa­čiu metu pasirodo keisti, neiprasti, nuostabūs garu varomi vežimai.

Ir štai ramybę gerbiančios Anglijos, to gerai išauklėtų džentelmenų krašto, kelius išrieda triukš­minga, švilpianti, riaumojanti pabaisa. Naivūs, prie tylos pripratę valstiečiai, bijodami, kad „pragaro mašina“ išgąsdins ir išvaikys gyvulius, apmėtydavo pirmuosius jos keleivius akmenimis. Tais laikais daž­nai pirmųjų sausumos „garlaivių“ savininkai išduo­davo drąsiesiems keliautojams jų saugumo sumeti­mais… varinius ugniagesių šalmus (šiandieninio mo­tociklininkų šalmo prototipas).

Garo diližanus jau galima pavadinti tikrais „au­tomobiliais“, arba šiandieninių automobiliti protė­viais, tai yra savaeigiais ekipažais (pavadinimas SU­darytas iš graikų kalbos žo­džio „autos“ „pais“ ir lo­tynų „mobilis“ — „judantis“). Tačiau neužbėkime ivykiams už akių. Pirmąją automatinio veikimo garo mašiną 1763 metais sukūrė rusų mechani­kas Ivanas Polzunovas ir an­glas Džeimsas Vatas, o po ke­lerių metų, 1769-aisiais, pra­ncūzų karo inžinierius. N. Kiunjo sugalvota užkelti ją ant vežimo

Šių dienų lengvieji automobillai fajetonas, kabrioletas, sedanas

Pats sudėtingiausias darbas laukdavo dažytoju­lakuotojų: jie karietos kėbulą išdailindavo kaip bran­genybių dėžutę. Ir ne vien dėl grožio. Dažai ir lakas turėjo apsaugoti medines ir metalines karietos dalis nuo lietaus, dulkių, sniego ir saulės. Iš pradžių ant kėbulo sienelių tepdavo keletą grunto ir glaisto sluo­ksnių, juo išlygindavo mažiausius įdubimus ir iški­limus. Po to dengdavo net 12-15 sluoksnių dažų ir lakų. Kiekvieną sIuoksnį ilgai po kelias dienas džio­vindavo, o išdžiūvus šlifucclavo ir poliruodavo iki veidrodinio blizgesio.

Iš dažytojų karietą perimdavo dailininkai ir dro­žėjai, kurie ant durelių išpiešdavo herbus, savinin­kų inicialus, o visą kėbulą papuošdavo įmantriais drožiniais, karnizais, pynėm (detalesnį karietų ir jū gamybos aprašymą skaitytojas ras Jurijaus Dolma­tovskio knygoje „Pažistami ir nepažįstami“).

Senovės miestuose atsirado ištisos gatvės ir ra­jonai, kuriuose dirbo ir gyveno meistrai karietinin­kai. Maskvoje iki šių dienų išliko se.nas gatvės pa­vadinimas „karietnyj riad“ nuo tų lailtū, kai joje buvo susitelkusios karietų dirbtuvės.

Šių dienų lengvieji automobillai fajetonas, kabrioletas, sedanas ir kt. — paveldėjo tų rūšių karietų pavadinimus. Tačiau ne vien tai brangių neseriji­nės gamybos automobihų kėbulai dabar gaminami panašiais principais kaip ir karietų, iš esmės pasi­keitė tik medžiagos ir gamybos technologija.

Visuomeninis sausumos transportas, pervežan­tis keleivius ir krovinius už tam tikrą atlyginimą, pradeda formuotis atsiradus pašto vežimams. 1500 m. apsukrus italas Franciskas Taksi (Francisco Ta­xi), gavęs privilegiją iš Austrijos, Ispanijos, Burgun­dijos ir Italijos valdovų pristatyti paštą, tapo tų kraš­tų pašto viršininku. F. Taksi įsteigtoji įmonė pradė­jo plėstis ir kituose kraštuose.

„Turnas ir Taksi“

Įmonei išaugus, pasidarė sunku kontroliuoti paš­to personalą. Atsirado savivahautojų, pašlijo draus­mė. Buvo nutarta kartu vežioti ir keleivius. Tačiau tam reikėjo papildomų lėšų diližanams įsigyti, paš­to stotyse poilsio kambariams irengti ir pan. Įmonė pasikvietė dalininku Turną (Thurn) ir pasivadino „Turnas ir Taksi“.

„Turnas ir Taksi“ pradėjo vežioti keleivius dili­žanais, sudarė savo paslaugų kainoraštį, kurį pava­dino „taksa“, „taksacija“. Keleivių vežiojimas, kaip ir buvo manyta, sudrausmino pašto tarnautojus.

Transportu naudojosi tų laikų valdžios ir mok­slo žmcnės, turtingi pirkliai, dvasininkai ir t. t. Drau­ge su kelioniniais diližanais pašto vežimai iki gele­žinkehų atsiradimo buvo svarbiausia visuomeninio transporto priemonė.

Transporto pradžia

Įdomi ir miesto visuomeninio transporto pradžia. 1650 metais Sen Marteno gatvėje paryžietis N. So­važas atidarė karietų nuomojimo kontorą. Kadangi savininkas gyveno šv. Fiakrijaus viešbutyje, nuomo­jamas karietas nutarė paženklinti atitinkama emble­rna; nuo tada visas samdomas karietas pradėta va­dinti fiakrais.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilis

taip pat informaciją redagavo: http://vezam123.lt/ – perkraustymo paslaugos Vilniuje

Valymo įrenginių kainos www.valymo-irenginiai.lt

Valymo įrenginių kainos (su PVM, atvežimas į vietą neįskaičiuotas):

NV-a-1 ( 0,8m3; 4-5 asmenų šeimai ) –     4300 Lt

NV-a-2 ( 1,4m3; 8 asmenų šeimai ) –        5700 Lt

NV-a-3 ( 2,52m3; 14 asmenų ) –               9500 Lt

NV-m-1 ( 0,8m3; 4-5 asmenų šeimai ) –   4600 Lt (su sausinimo maišais)

Kas įeina į valymo įrenginio komplektacijos kainą:

 

χ Koplektuojama
– Nekomplektuojama
χ** Įsigyjama už papildomą kainą
* Jei įrenginio įgilinimas nuo žemės paviršiaus yra daugiau nei 1,2 m. papildomai komplektuojamas tarpinis
žiedas, jeigu jis numatytas pirkimo dokumente.

PASTABA: galutinė nuotekų valymo įrenginio kaina gali būti koreguojama.

Nuotekų įrengimas www.valymo-irenginiai.lt

Pradedant individualų nuotekų įrengimą privaloma laikytis atstumų, kurie turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (2 priedas) reikalavimus. Vietos pasiruošimui būtina patikrinkti, kokio diametro yra kanalizacijos vamzdis taip pat reikia nepamiršti nuolydžio, kuris turi būti išlaikytas vienam tiesiniam metrui 2-2,5 cm. Taigi ruošiantis žemės darbams išvalykite aikštelę kur bus montuojamas įrenginys. Nuotekų įrengimui, žemės darbai vykdomi griežtai vadovaujantis STR 1.07.02:2005, statinio techniniu ir darbo projektu ir bendrosiomis statybos montavimo normomis. Paruošiama aikštelė iki projekte nurodytos altitudės, gruntas sutankinamas. Iškasama duobė, kuri atitinka įrenginio išmatavimus. Kasti baigiama likus 20-30 cm iki numatyto gylio. Toliau kasama rankiniu būdu, t.y. kastuvu. Prieš įleidžiant įrenginį į duobę, būtina patikrinti ar atitinka nuotekų padavimo vamzdžio gylis ir valymo įrenginio atitekėjimo movos aukštis, bei valymo įrenginio atitekėjimo ir ištekėjimo vamzdžių kampai.

Nuotekų įrengime, svarbus momentas yra viršutinė dalis, t.y. esantis nuotekų persipilimo slenkstis turi būti horizontalus. Jai ši dalis nebus horizontali, įrenginys neatliks pilnai savo funkcijų. Tam, kad taip neatsitikų montavimo pradžioje užpilama vandeniu viršutinėje dalyje esantį apskritiminį lataką (kurio vidinė šoninė sienelė ir yra persipylimo slenkstis) ir pagal šio vandens paviršiaus padėtį persipylimo slenksčio atžvilgiu, pakoreguojama viso valymo įrenginio padėtis gulsčiuko pagalba. Tam, kad užpildant lataką vandeniu jis neišbėgtų, reikalinga laikinai užaklinti išbėgimo movą.

Kitame etape vyksta įrenginio užpilimas. Užpilimas vyksta palaipsniui iš anksto atvežtu smėliu, kuris pilamas 20-30 cm storio sluoksniais ir sutankininamas vibro plokšte. Jai smėlis yra sausas, tankinant jį reikia drėkinti vandeniu. Nuotekų įrengimo metu (užpilimo), pilant smėlį į duobę aplink įrenginį, tuo pačiu metu į patį įrenginį palaipsniui pilamas  ir vanduo. Tai atliekama taip: pilama 20-30 cm smėlio į duobę aplink įrenginį ir tuo pačiu metu į įrenginį pilama 20-30 cm vandens. Taip kartojama ir toliau, pilant po 20-30 cm žemės aplink įrenginį ir po 20-30 cm vandens į patį įrenginį. Įrenginio korpusas užpilamas smėliu iki įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžių, kurie po to sujungiami su įtekėjimo ir ištekėjimo  vamzdžiais. Užpylus įrenginį smėliu iki viršutinės įrenginio dalies, uždėkite dangtį tam, kad toliau vykdant užkasimo darbus, pilamas smėlis nepatektų į valymo įrenginio vidinę dalį. Jei įrenginio įgilinimas yra daugiau negu 1,2 m, reikalinga papildomai uždėti paaukštinimo žiedą (į komplektaciją įeina tik esant poreikiui). Jis užmaunamas be jokių papildomų tvirtinimų, užsandarinamas naudojant silikoną. Pabaigoje užpilame visą įrenginį gruntu iki numatytos žymos. http://www.valymo-irenginiai.lt

Nuotekų valymo įrenginiai (www.valymo-irenginiai.lt)

Nuotekų valymo įrenginys naudojamas kaip požeminis įrenginys. Pagrindiniai įrenginių parinkimo kriterijai yra didžiausias skaičiuotinas valandinis debitas ir apkrova organiniais teršalais. Nuotekų valymo įrenginio pranašumai: aukštas išvalymo laipsnis, nėra vidinių judančių dalių, stiklaplasčio konstrukcija lengva ir patvari, neskleidžia kvapo ir dirba tyliai, nereikalinga papildoma filtracinė įranga, išvalytas vanduo skaidrus ir bekvapis, nesudėtingas montavimas. NV nuotekų valymo įrenginiai yra skirti buitinių arba joms artimų nuotekų iš virtuvės, vonios, tualetų, bei kitų panašios paskirties patalpų, valymui. Į nuotekų valymo įrenginį negali patekti:

  • paviršinės nuotekos (nuo stogų, kiemų ir pan.);
  • nuotekos iš garažų ir kitų, nebuitinės paskirties patalpų;
  • vanduo iš baseinų ar kitokių, didesnių už 1m³ talpyklų;
  • cheminės medžiagos, kurių patekimas į kanalizacijos sistemas nenumatytas pagal jų naudojimo paskirtį (naftos produktai, agrochemija ir pan.);
  • vanduo po vandens minkštinimo/nugeležinimo filtrų regeneracijos;
  • buityje naudojamas chemines priemones (skalbimo priemones, baliklius, minkštiklius, nuriebinimo priemones) naudoti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas.

Nuotekų valymo įrenginiai klasifikauojami pagal dumblo šalinimo būdą:

a – kai perteklinis dumblas išsiurbiamas asenizacinės mašinos pagalba

1. Korpusas
2. Apžiūros dangtis
3. Bioįkrova
4. Difuzorius
5. Įtekėjimo vamzdis
6. Ištekėjimo vamzdis
7. Oro tiekimo vamzdis
8. Orapūtė
9. Paaukštinimo žiedas
10. Dėžutė orapūtei

m – kai perteklinis dumblas šalinamas į sausinimo maišus

1. Korpusas
2. Apžiūros dangtis
3. Bioįkrova
4. Difuzorius
5. Įtekėjimo vamzdis
6. Ištekėjimo vamzdis
7. Oro tiekimo vamzdis
8. Orapūtė
9. Erliftas
10. Dumblo maišas
11. Paaukštinimo žiedas
12. Dėžutė orapūtei

t – kai perteklinis dumblas šalinamas į dumblo tankintuvą

I. Biologinio valymo įrenginys
II. Dumblo tankintuvas (DT)

1. Nudumblėjusio  vandens kaupimo kamera
2. Aeracinė kamera
3. Bioįkrova
4. Difuzorius
5. Antrinis sėsdintuvas
6. Išplūdų atmušėjas
7. Ištekančio vandens srauto reguliatorius
8. Erliftas
9. Dumblo kamera
10. Apžiūros dangtis
11. Apžiūros dangtis
12. Orapūtė

Nuotekų valymas

Kiekvienas, kuris statosi namą turi spręsti nuotekų valymą, bei jo nuvedimą iš gyvenamojo būsto. Daugelis statytojų patys renkasi nuotekų valymo sistemą, nes nėra galimybės nuvesti į miesto kanalizacijos tinklus.
Planuojant įsirengti individualią nuotekų valymo sistemą, reikia pradėti nuo vietos įvertinimo, kur bus išleidžiamos buitinės nuotekos.
Kai šalia namo yra melioracijos griovys, ežeras ar upelis,  geriausia rinktis vietinius biologinio valymo įrenginius, kurie privalo išvalyti iki Lietuvoje nustatytų aplinkosauginių normatyvų. Kitu atveju, kai nėra šalia vandens telkinio, tenka rinktis:

  • po valymo įrenginių buitinės nuotekos infiltruojamos į filtracijai palankų gruntą (filtracijos šulinys);
  • arba įsirengiant papildomai nuotekų kaupimo rezervuarą.

Kalbant apie “Traidenis” NV tipo buitinių nuotekų įrenginius, kurie dažniausiai taikomi individualiųjų gyvenamųjų namų buitinėms nuotekoms valyti. “Traidenis” šiuos įrenginius gamina nuo 1996 m., kurie parduodami Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse.
NV tipo nuotekų valymo įrenginys sudarytas iš dviejų kamerų, kurios yra vienoje talpoje. Kai nuotekos įteka į įrenginį, jos patenka į vidinę kamerą, kur maišosi su aktyviuoju dumblu. Taip pat reikalingas oras ( būtinas aktyvaus dumblo gyvybės ir valomų nuotekų vidinės recirkuliacijos palaikymui), kuris tiekiamas orapūtės pagalba. Biologinis valymas paremtas mikroorganizmų veikla ir valomas aktyviuoju dumblu. Laisvoje būsenoje vyksta  organinių teršalų skaidymas su fiksuotais mikroorganizmais, prisitvirtinusiais ant bioįkrovos.
Organinių medžiagų skaidymas ir aktyvaus dumblo susidarymas vyksta aeracinėje zonoje. Aktyvus dumblas iš aeracinės kameros patenka į išorinę kamerą (antrinį nusodintuvą), kur dumblas dėl gravitacijos jėgų atsiskiria ir leidžiasi žemyn į apatinę įrenginio dalį, o atsiskyręs valytas vanduo kyla aukštyn ir išteka. Taip mus galite rasti http://www.valymo-irenginiai.lt