Taikomasis tyrimas stogų dengimo srityje

Lietuvoje jau seniai nebėra stogų dangos deficito. Tačiau pirkėjams nuo gausios pasiūlos nė kiek nepalengvėjo – išsirinkti tinkamiausią stogo dangą reikia nemažai žinių bei pinigų.

Straipsnyje nagrinėjama stogo konstrukcijos kurios sudarytos iš įvairių sudėtinių dalių ir turi skirtingas charakteristikas parinkimo problema. Baigiamajame darbe atliksiu tyrimus, kurie padės racionaliausiai pasirinkti medžiagas ir stogo konstrukcijas, bei įrengimą.

Stogas – viena iš brangiausių pastato dalių – tiek pati medžiaga, tiek darbo sąnaudos teisingam ir kvalifikuotam jos uždengimui.. Renkantis stogą reikia atsižvelgti į šiuos faktorius:

1. Stogo ilgaamžiškumas. Stogas sudaro apie 20-25 proc. gyvenamojo namo kainos, todėl investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Parenkama tokia stogo konstrukcija ir stogo danga, kuri tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Tik tada įdėtos į stogą lėšos, tenkančios vieniems jo tarnavimo metams, bus minimalios.
2. Stogo kaina. Stogo kaina yra vienas iš svarbesnių faktorių būsimo namo savininkui pasirenkant stogo dangą. Ji susideda iš kelių sudedamųjų dalių:
3. a) Pačios stogo dangos (sukomplektuotos) kaina.
4. b) Stogo paviršiaus paruošimo dangos dengimui kaina.
5. c) Įvairios paskirties plėvelės sėkmingam stogo funkcionavimui užtikrinti kaina.
6. d) Darbo jėgos sąnaudos ir mechanizacijos lygis stogo dangai įrengti.
7. e) Stogo dangos atliekų kiekis. Skaičiuodami stogo kainą, statytojai dažnai daro didelę klaidą neįvertindami visų sudedamųjų kainos dalių.
8. Stogo dangos atsparumas ugniai. Kalbant apie atsparumą ugniai, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar stogo danga tenkina priešgaisrines normas ir taisykles bet ir į tai, su kokiomis problemomis gaisrininkai susiduria gesindami degančius stogus, kai stogo dangą sunku nuardyti. Stogą ardyti tuo sunkiau, kuo didesniais lakštais jis uždengtas.
9. Stogo dangos poveikis stogo konstrukcijai. Didelis rūpestis dengiant stogus – dangą laikančių konstrukcijų vėdinimas, be kurio dėl kondensato atsiradimo (o tai neišvengiama) rizikuojame supūdyti grebėstus ar ištisinį paklotą po stogo danga. O tada stogas “pasmerktas“ trumpalaikiam tarnavimui
10. Stogo estetika (komplektacijos pilnumas, nuolydžio galimybės ir kt.) Stogas lemia apie pusę namo vaizdo, todėl jo išvaizda labai svarbi.

 

Savo straipsnyje panagrinėsiu  izoliacines plėveles (difuzine ir antikondensacinę), termoizoliacines medžiagas (akmens vatą, stiklo vatą ir polistireną),  stogo dangas(keramines čerpes, bitumines čerpes ir profiliuotus skardos lakštus), bei jų įrengimą.

šaltinis: PROFILIUOTOS SKARDOS ĮRENGIMO TECHNOLOGINIO PROCESO APRAŠYMAS STOGO MONTAVIME

Geodezinių tarnybą organizacinės formos

1919 m. kovo mėnesio 2 dieną (15) V. Leninas pasirašė dekre­tą „Apie Aukštosios geodezinės valdybos ikūrimą“. Ši geodezinė valdyba, esanti TSRS Ministrų Tarybos sudėtyje, dabar vadinama „Vyriausiąja geodezijos ir kartografijos valdyba“. Šios organiza­cijos sudėtyje yra aerogeodezinės imonės, kartografijos fabrikai, geodezinės priežiūros inspekcijos, kartografijos ir geodezijos fon­das, specialūs mokslinio tyrimo institutai.

Aerogeodezinės įmonės atlieka valstybinius geodezinius darbus ir didelės apimties tyrinėjimus. Kartografijos fabrikai išlei­džia planus ir žemėlapius. Geodezinės priežiūros inspekcijos

žiūri, tikrina ir priima atskirų žinybų darbus. Kartografijos ir geodezijos fondas kaupia, saugo ir sistemina TSRS vykdomus valstybinės reikšmės geodezinius, topografinius bei kartografinius darbus. Mokslinio tyrimo institutai sprendžia naujai iškilusias problemas, tobulina darbo metodus ir instrumentus.

Specialius, nedidelės apimties topografinius ir geodezinius dar­bus dirba specializuotos atskirų žinybų geodezinės ir projektavi­mo organizacijos. Lietuvoje tokius darbus dirba Inžinerinių tyri­nėjimų institutas, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo insti­tutas, Respublikinis vandens ūkio institutas ir kt.

Miestuose prie vykdomųjų komitetų yra geodezinės-geologi­nės tarnybos. Svarbiausias jų uždavinys — organizuoti ir prižiū­rėti geodezinius bei geologinius darbus, kaupti matavirmi re­zultatus.

Prie statybos trestų, susivienijimų ir valdybų sudaromos at­skiros geodezinių darbų grupės.

Zinybiniai geodeziniai tyrinėjimo darbai dirbami pagal instruk­cijas, kurios derinamos Vyriausiojoje geodezijos ir kartografijos valdyboje.

ŽEMĖS FORMA IR GEODEZIJOJE NAUDOJAMOS KOORDINAČIU SISTEMOS

(1930 m. pripažintas tarptautiniu) ir tarybinio geodezininko F. Krasovskio pasiūlytas (1946 m. pripažintas valstybiniu).

Elipsoido parametrai — tai didysis pusašis a (2.1 pav.), ma­žasis pusašis b ir paplokštumas a, kuris išreiškiamas santykiu

b

CL= a

2.1 lentelėje pateikiami J. Hayfordo, F. Krasovskio ir Lietu­voje ilgą laiką naudoto F. Beselio elipsoidų parametrai.

2.1 lentelė

F. Beselis	6	377	397	6	356	076	1/299,2
J. Hayfordas	6	378	388	6	356	912	1/297,0
F. Krasovskis	6	378	245	6	356	863	1/298,3

 

Labai svarbu pasirink­tą elipsoidą taisyklingai orientuoti, t. y. patalpinti 90° taip, kad geoido ir elipsoi­do centrai, ekvatoriaus plokštumos, sukimosi ašys ir tūriai sutaptų, o elip­soido paviršius nuo geoi­do paviršiaus būtų nuto­lęs kuo mažiau. Jeigu

negalima orientuoti tokiu būdu, jis orientuoja­mas, atsižvelgiant tam tikrą teritoriją. Taip orien­tuotas elipsoidas vadina­mas referenciniu.

parametrai    Kad elipsoido forma būtų dar panašesnė j geoido

formą, kartais naudojamas ir ekvatoriuje supaplokštintas t r a šis elipsoidas.

Astronominės ir geodezinės koordinatės

Taško padėtis Zemės paviršiuje geriausiai apibūdinama a s t­r onominių ir g e o dezinių koordinačių sistemomis.

Atliekant astronominius stebėjimus dangaus skliaute, pagal  šviesulių padėtj randami kampai     ir    (2.2 pav.). Kampas  BCD=q), esantis tarp astronominio ekvatoriaus plokštumos ir svambalo linijos, einančios per duotąjį tašką, vadinamas a s t­r onomin e p 1 a tum a. Jis gali būti nuo 0 iki 90° tiek j šiau­rę, tiek j pietus. Kampas ACD=X, esantis tarp nulinio meridiano plokštumos ir plokštumos, einančios per duotojo taško astronominį meridianą ir svambalo liniją, vadinamas astronomine ilguma. Ntiliniu meridianu, kaip žinoma, laikomas meri­dianas, einantis per Grin­vičio (prie Londono) astro­nominė observatoriją. Astro­nominė ilguma gali būti nuo 0 iki 180° tiek j rytus, tiek j vakarus.

Pakeitus geoidą elipsoidu, vietoj astronominių koordi­načių naudojamos g e o d e­zinė s.

Geo de z in ė p 1 atuma— tai kampas tarp ekvatoriaus plokštumos ir referencinio elipsoido normalės (statmens j elip­soido paviršių), einančios per duotąjj tašką. Ji, kaip ir astrono­minė platuma, gali būti šiaurės arba pietų, nuo 0 iki 90°.

G e o d e z i n ė i 1 g u m a— kampas tarp nulinio meridiano plokštumos ir plokštumos, einančios per duotojo taško meridianą ir normalę. Nuo nulinio meridiano j rytus iki 180° bus r ytų i 1- guma, vakaruose—vakarų ilguma.

Kadangi svambalo linija, arba v e r t i k a 1 ė, nesutampa su pasirinkto elipsoido normale duotajame taške, taip pat astrono­minio ekvatoriaus plokštuma nesutampa su geodezinio ekvato­riaus plokštuma, tai ir astronominės koordinatės neatitinka geo­dezinių. Sie skirtumai gali siekti keletą kampo sekundžių.

Daugiau info galite rasti: Neklinojamas turtas ir kadastriniai matavimai 

SKIEDINIO PARUOŠIMAS TINKUI

Visos sausos skiediniams ruošti medžiagos, taip pat ir kalkių tešla, matuojamos pagal tūrj ir seikėjamos indais, pavyzdžiui, kibirais, dėžėmis, o kartais ir krūvomis. Medžiagų tūrio san­tykiai skiediniuose paprastai nurodomi skaičiais; taigi, lygiomis dalimis sumaišytas kalkių ir smėlio skiedinys trumpai žymimas santykiu 1 : 1. Sudėtiniam kalkių cemento skiediniui 1 : 1 :4-9 paruošti reikia imti 1 tūrio dalį 1 t. d. cemento ir nuo 4 iki 9 t. d. smėlio. Vanduo paprastai nenurodomas. Jo pilama tiek, kiek reikia, kad skiedinys būtų tinkamo darbui tirštumo.

Kalkių skiedinio paruošimas

Paprastas kalkių skiedinys 1 : 2, 1 : 2,5 arba 1 : 3* daugiausia vartojamas visų rūšių sienoms bei luboms tinkuoti tiek viduje, tiek ir išorėje, išskyrus dalis, esančias nuolatinėje drėgmėje (rūsiai, pamatai, skalbyklos). Juo taip pat nepatariama tinkuoti ir betoninių paviršių.

Kalkių skiedinys paruošiamas labai paprastai: sijotas smėlis maišomas su skysta kalkių tešla, ir mišinys, reikalui esant, skiedžiamas vandeniu. Vanduo turi būti švarus, be kurių nors druskų ar dumblo priemaišų. Miestuose geriausia vartoti van­dentiekio vandenį.

Geras skiedinys, kaip ir kiekvienas kitas skiedinys, turi būti normaliai tirštas, riebus, plastiškas. Jis turi būti toks, kad jį galima būtų lengvai užkrėsti arba užtepti ant tinkuoja­mojo paviršiaus ir gerai išlyginti, kad jis prie tinkuojamojo paviršiaus gerai prikibtų ir išdžiūvęs sudarytū tvirtą, be nusė­dimų ir jtrūkimų tinko sluoksnį.

Skiediniai ir kalkės

Drėgmėje kietėjantieji (hidrauliniai) skiediniai. Be skiedinių, maišyti su hidraulinėmis kalkemis arba cementu, paminėtini skiediniai su paprastomis orinėmis kalkėmis ir kai kuriais hidrauliniais priedais: pucolanu, tufu, trepeliu, aukštakrosnių šlaku, maltų plyty arba molinių indų laužu. Šios medžiagos, nors pačios, sumaišytos su vandeniu, ir nesiriša, tačiau kalkėms jos teikia hidraulinių savybių. Hidroizoliaciniais ir hidrauliniais skiediniais reikia tinkuoti tuojau pat juos pagaminus.

šaltinis: KALKĖS IR JŲ RŪŠYS